Artūras Tereškinas

  • : Function ereg() is deprecated in /home/tereski/domains/tereskinas.com/public_html/includes/file.inc on line 649.
  • : Function ereg() is deprecated in /home/tereski/domains/tereskinas.com/public_html/includes/file.inc on line 649.
  • : Function ereg() is deprecated in /home/tereski/domains/tereskinas.com/public_html/includes/file.inc on line 649.
  • : Function ereg() is deprecated in /home/tereski/domains/tereskinas.com/public_html/includes/file.inc on line 649.
  • : Function ereg() is deprecated in /home/tereski/domains/tereskinas.com/public_html/includes/file.inc on line 649.
  • : Function ereg() is deprecated in /home/tereski/domains/tereskinas.com/public_html/includes/file.inc on line 649.
  • : Function ereg() is deprecated in /home/tereski/domains/tereskinas.com/public_html/includes/file.inc on line 649.
  • : Function ereg() is deprecated in /home/tereski/domains/tereskinas.com/public_html/includes/file.inc on line 649.
  • : Function ereg() is deprecated in /home/tereski/domains/tereskinas.com/public_html/includes/file.inc on line 649.
  • : Function ereg() is deprecated in /home/tereski/domains/tereskinas.com/public_html/includes/file.inc on line 649.
  • : Function ereg() is deprecated in /home/tereski/domains/tereskinas.com/public_html/includes/file.inc on line 649.
  • : Function ereg() is deprecated in /home/tereski/domains/tereskinas.com/public_html/includes/file.inc on line 649.

KAIP SURASTI GERĄ DRAUGĄ, ARBA ISTORIJA APIE POLIGAMIJĄ

Naglis Meilus

Sudėtingos mūsų gyvenimo istorijos. Įdomesnės negu televizijoje ar spaudoje. Daug sunkiau išnarpliojamos negu nutikimai laidose „Atleisk“, „Bėdų turgus“ ar „Teismas“. Stot, gyvenimo teismas eina! Tik kas tame teisme mus išteisins, atleis ar patars?

Niekam nėra lengva šiais laikais. Šitaip juokaudami dažnai sakome savo pažįstamiems ir sau. Ypač sunku pavasarį, kai mūsų krūtinėse siaučia audros, mūsų jausmai ieško meilės objektų, o mūsų kūnai nerimdami blaškosi po Sereikiškių ir Vingio parkus. Visai neseniai man pasirodė, kad kažkas suknibždėjo tarp Vingio parko krūmų: ar tik ne du meilužiai aistringai ten glėbeščiavosi?

Kankinuosi ir aš. Kankinasi ir mano draugai. Jų jauni kūnai kupini neišsakytų troškimų ir aistrų. Dažnai savęs klausiu, ko mes labiau trokštame: paprasčiausio sekso ar meilės? Trumpalaikio malonumo ar ilgai trunkančio jausmo, kuris padėtų mums gyventi. Ar verta pasiduoti vienkartiniams malonumams, jei tikiesi ilgalaikės draugystės?

Šiandien papasakosiu jums tikrą savo neblogo pažįstamo istoriją. Tik vardą pakeisiu. Mano pažįstamas Vilius yra gėjus. Jo gyvenimas daug sudėtingesnis negu daugumos iš mūsų, nes į meilę tos pačios lyties asmeniui pas mus labai neigiamai žiūrima. Vilius negali viešai gatvėje apkabinti savo meilužio, negali jo pabučiuoti, nors galbūt jam, kaip ir kiekvienam asmeniui, norėtųsi tai padaryti. Ypač matant, kaip saldžiai ant pavasarinių suolelių bučiuojasi vaikinai ir merginos.

Taigi Viliaus istorija. Sudėtingai paprasta. Jis jau seniai ieško draugo. Nori ne tik sekso, bet ir draugystės. Žmogaus, kuris galėtų būti šalia, padėtų gyvenimo nelaimėse ir jį užjaustų. Žinoma, Vilius neatsisako ir paprasčiausių malonumų: ne kartą jis man pasakojo, kaip susitikęs internete vaikiną su juo maloniai praleisdavo naktį. Ir nesijausdavo dėl to kaltas. Jauni kūnai, karštas kraujas, glamonių ištroškusios rankos! Man tai suprantama.

Prieš pusę metų Vilius sutiko žmogų, kuris jam patiko. Ir tam vyriškiui (reikia pridėti, kad jis šiek tiek vyresnis už Vilių) mano pažįstamas irgi krito į akį. Rodos, ko daugiau reiktų? Abipusė simpatija. Viskas kaip reikiant. Du vienas kitam patinkantys žmonės. Tačiau viskas daug sudėtingiau.

Vilius ir mūsų minėtas vyriškis (vadinkime jį Romu) susitiko tik nuotykiams. Internetinėje skelbimų lentoje Vilius rado skelbimą: „Ieškau nuotykių. Esu 30 metų vyriškis“. Mano pažįstamas atsakė į skelbimą. Susitikimas buvo lemtingas: Vilius beviltiškai įsimylėjo Romą. Pasak Viliaus, kažkas patrauklaus buvo jame. Kažkas nenusakomo. Kažkas užburiančio.

Tačiau toliau bendraujant paaiškėjo, kad Romas labai jau nepėsčias žmogus. Jau trejetą metų jis bendrauja su vedusiu vyru (vadinkime jį Feliksu), kad jie abu vienas kitą myli. Ir nesvarbu, kad Feliksas turi žmoną, vaiką ir nežada jų palikti. Romas irgi negali atsisakyti Felikso.

Viliui iškilo dilema: ar jis gali mylėti žmogų, kuris myli dar kažką kitą? Čia panašu į kažkokią poligamiją?! Aš mėginau aiškinti, kad tai visai įmanoma. Poligamija plačiai praktikuojama ir tarp homoseksualų, ir tarp heteroseksualių žmonių. Kiekvienas tą galėtume patvirtinti: žmonos, vyrai, meilužės, prostitutės. Visi esame nusikaltę, buvę neištikimi, turėję „dvigubų“ santykių. Ar ne? Meskit į mane akmenį tas, kuris esate šventas!

Tačiau meilės trikampiai mano pažįstamam nepatinka. Visai neseniai Vilius pateikė savo draugui ultimatumą: arba jis, arba vedęs vyras. Ultimatumas nuėjo perniek. Romas negali apsispręsti, nežino, ką myli labiau. Vilius kankinasi, neranda ramybės. Mačiau jį ir verkiant. Jis mano, kad geriausia būtų išsiskirti su Romu ir ieškoti monogamiško draugo. Aš, nors ir būdamas sekso reikalų patarėjas, nenoriu nieko Viliui patarti. Tegu sprendžia pats. Jis juk gerai žino, kad gėjų santykiuose ištikimybė ir monogamija yra itin retas dalykas. Vilius ir pats nepraleidžia progos pasimėgauti malonumais. Net ir mylėdamas savo naująjį draugą. Tačiau apie savo atsitiktinius seksualinius santykius jis dažniausiai pasisako Romui. Nemėgsta meluoti.

Jau daug kartų Vilius yra pasakęs savo meilei sudiev. Atsisveikinęs, iškeikęs jį, išvadinęs bjauriais vardais. Tačiau vėl ir vėl Vilius sugrįžta į šiltą Romo glėbį. Negali atsispirti jo paprastumui, šiltumui, žmogiškumui. Žino, kad tokių žmonių reta. Reta tokių, kurie gali pasiaukoti dėl tavęs, tave paguosti, skirti tau daug laiko ir dėmesio. O Romas kaip tik toks.

Vakar Vilius eilinį sykį atsisveikino su Romu. Pasakė, kad viskas baigta. Kad daugiau tokios situacijos negali pakęsti. Arba Feliksas, arba jis. Arba monogamija, arba pabaiga. Atsakymo nebuvo. Buvo tik ašaros, tik skausmas, tik beprasmiškas blaškymasis.

Vakar vakare sėdėjome su Viliumi mano nuomojame bute ir kalbėjomės. Mačiau, kaip Vilius kankinasi. Mėginau juokauti: Gal tu turėtum nueiti į laidą „Atleisk“? Gal tu galėtum dar sykį viešai atsiprašyti savo draugo ir toliau tęsti santykius? O gal nueik į „Bėdų turgų“ ir papasakok, kaip sunku gėjui Vilniuje surasti gerą ištikimą draugą? Išdėsčiau Viliui savo samprotavimus, tačiau buvo akivaizdu, kad jam visai nelinksma, kad mano švelni pašaipa netiko šiai situacijai.

Netinka humoras skausmo akimirką. Stot, gyvenimo teismas eina! Vilius kankinasi. O aš žinau, kad viskas praeis. Skausmas praeina, pavasaris irgi. Gyvenimas gražus, nes kupinas naujų galimybių. Naujų draugų, susitikimų, išsiskyrimų. Meilės, neapykantos, ašarų ir juoko. Visko dar bus. Tik nebebus Viliaus ir Romo kartu. Atsisveikinu dainos nuotrupa: „Aš tolstu nuo tavęs kaip tolsta laivas nuo rūkuose paskendusių krantų...“ Iki.

2005

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys bus laikomas privatus ir nerodomas viešai.
  • Web puslapiu adresai ir el. pašto adresai automatiškai tampa nuorodomis.
  • Allowed HTML tags: <a> <em> <strong> <cite> <code> <ul> <ol> <li> <dl> <dt> <dd>
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai

Daugiau informacijos apie teksto formatavimą